Žvejų kelias Portugalijos pakrante

Laisvas laikas Lisabonoje. Puiki proga susipažinti vietine virtuve, pasigrožėti Portugalijai būdingomis plytelėmis nuklotomis namų sienomis, galbūt užsukti į pilį ar tiesiog pasivaikščioti palei upę. Popietę išvykstame į Porto Covo miestelį. Tai ne poilsiautojų miestelis. Audringos bangos muša uolas, šalia nedidukas švyturys. Šis krantas ir miestelio tuštumas verčia jaustis tarsi pasaulio krašto, todėl čia verta ateiti palydėti saulę net ir debesuotą dieną bei pamiršti visus kasdienius rūpesčius.

Papusryčiavus pradedame žygį. Nuo pat pradžių einame palei paplūdimius. Vienoje takelio pusėje akis traukia laukinis vandenynas, kitoje su kiekvienu žingsniu vis raudonesnės kopos. Čia žemę dengia kiliminis sukulentas – karpobrotas. Nors šis augalas yra kildinamas iš pietų Afrikos, jį galima dažnai sutikti mūsų žygiuojamame Alentežo regione. Neužilgo prieiname spygliuočių miškelį – šešėlį bei ramią užuovėją, už kurio atsiveria įspūdingi skardžiai. Šiek tiek toliau mus sutinka juodos uolos, stačiai besileidžiandžios į sunkiai prieinamus paplūdimius. Beveik pusiaukelėje prieiname miestelį. Puiki proga atsigaivinti šviežiai spaustomis apelsinų sultimis bei užkandžiais. Tęsiame kelionę skardžio pakraščiu virš bangų daužomų įlankų. Stebime vandenyne ant uolų įsikūrusius žvejus, lizdus susikusius gandrus. Vietoj migravimo į Afriką, žiemą jie praleidžia Portugalijoje. Toliau, iki pat šios dienos žygio pabaigos, kelias mus veda virš rojų primenančių paplūdimių. Išsirinkus patikusį, galime nusimaudyti ar tiesiog pasigerėti vaizdais. Nors artėjame prie didesnio kurortinio miestelio – Zambujeira do Mar (Zambužeira), šioje pakrantėje vargiai rasi žmonių. Mieste yra daugybė šviežią žuvį ruošiančių restoranų. Po vakarienės susirandame jaukią vietą tarp uolų palydėti saulę.

Diena prasideda nuo pagrindinio Zambužeiros paplūdimio lengvai kylant aukštyn. Žydra jūra skalauja rusvą smėlį tarp nedidelių uolų. Žygiuojame pro krūmynus link aptvaro su lamomis bei zebrais. Už aptvaro yra slaptas paplūdimys – puiki proga nusimaudyti bei nusiplauti jūros druskas po nedideliu kriokliu. Atsigaivinus, tęsiame žygį eidami virš vienas už kitą puikesnių krantų. Pusiaukelėje užsukame į kavinukę, kur galima paragauti cappuccino kavos bei Lisabonoje kilusio kreminio pyragėlio pastel de nata. Įgavę energijos vėl esame pasiruošę džiaugtis nuostabiais vandenyno vaizdais. Vėliau atsiveria unikalus vaizdas į Odeceixe (Odeseiši) pliažą. Jį suformavo į Atlanto vandenyną įtekanti Seixe (Seiši) upė. Tvinimo metu upės paviršiuje vanduo teka aukštyn upe, o upės dugne – į vandenyną. Tai klastingas fenomenas. Tokiu metu geriau upėje nesimaudyti. Kitoje Seixe pusėje yraOdeceixe miestelis – galutinis šios dienos tikslas. Nuo čia prasideda Algarvės regionas. Šiame miestelyje nenakvosime. Mus perveš į Portugalijos pietvakariuose esantį Sagres miestą.

Kol didelė dalis Žvejų tako žygeivių renkasi užbaigti savo kelionę Odeceixe miestelyje, turintys daugiau laiko keliauja iki Sagres. Einant toliau nuo miesto rečiau sutinkami keliauninkai ir jaučiama ramuma. Čia Atlanto vandenyno užutekis. Kietesnė žemė palengvina anksčiau eitą smėlėtą kelią, pasikeičia augalija ir nurimsta jūra. Bangos tampa draugiškesnės banglentininkams nuošaliose įlankose. Raudonas takas su žaliomis laukymėmis bei žydra švelniai vilnijančia jūra. Vėliau vis kylame ir leidžiamės kalvomis. Ši Žvejų tako atkarpa yra laikoma ne tik sudėtingiausia, bet ir pačia gražiausia. Ji baigiasi Salemos miestelyje, garsėjančiame žvejyba ir turizmu. Čia slepiasi dar vienas siurprizas. Miesto paplūdimyje ant uolos galima pamatyti įspaustus dinozauro pėdsakus.