Mongolija – Altajaus kalnai pėsčiom ir raitom

Šiandien papusryčiausime ir vėl sėsime ant arklių. Josime atgal link Tsagaan Gol, kur stovyklavome pirmąją naktį. Nors judėsime atgal link upės – josime kitu maršrutu, kad kiekviena diena dovanotų vis naujų vaizdų. Mus lydės kupranugarių karavanas, padedantis transportuoti stovyklavietę ir šiandien nenaudojamus daiktus. Pasiekus Baltąją upę čia įkursime stovyklavietę ir bendros vakarienės metu aptarsime dienos įspūdžius.

Po kelių intensyvių dienų, šiandieną išnaudosime fiziškai kiek atsikvėpti. Pavalgysime pusryčius, susipakuosime daiktus ir pervažiuosime iki Khoton Khurgan ežerų. Kelias nebus trumpas – apie 150km. duobėtu keliu, tačiau įspūdžių kertant Mongolijos stepes tikrai netrūks! Minėti ežerai yra svarbūs kazachų šeimoms, čia jie apsistoja vasaros sezonu dėl ežerų teikiamos naudos – žvejoti, gėlo vandens pasisemti ir gyvulius ganyti.

Pasakojama, kad seniai seniai, kai pasaulis dar buvo jaunas, du drąsūs vyrai – Khoton ir Khurgan buvo paskirti saugoti šią žemę nuo blogų dvasių. Šion kalnų teritorijon juos atsiuntė dievai, kad apsaugotų vietinius gyventojus ir žemę nuo nelaimių. Vis tik po ilgos ir sunkios kovos su tamsiosiomis jėgomis Khoton ir Khurgan nuesprendė, kad jų misija čia baigėsi. Didvyriai nenorėjo palikti šio pasaulio be pėdsakų. Prieš išėjimą Khoton ir Khurgan pavertė savo sielas vandenimis – taip ir susiformavo ežerai, prie kurių dabar apsistosime. Pasakojama, kad tie, kurie pasineria į jų vandenis, gali pajusti šių didvyrių dvasią ir išgirsti jų duodamus patarimus. Galbūt pavyks ir mums?

Šiandien įspūdžių tikrai netrūks – papusryčiaujame ir sėdame ant arklių! Josime link šiaurės palei Khoton ežerą, o po dvylikos kilometrų pasieksime šiandienos tikslą – Biluut kalvas. Šioje vietoje susipina praeitis ir dabartis. Vieta išties magiška – čia rasime išlikusių petroglifų (piešinių ant uolų), kurie čia išsilaikę net 1500 – 2000 metų. Vietovėje susipina snieguotos viršukalnės, stepės, miškai ir ežerai. Aplink matysime kazachų jurtas, kurias rankomis pasistato jie patys. Turėsime progą artimiau susipažinti su jų gyvenimo būdu ir galbūt kažko vieni iš kitų išmokt. Vakare grįšime vakarienei ir nakvynei prie Khoton ežero.

Po nelengvos vakarykštės dienos šiandien neskubėdami papusryčiausime ir pavažiuosime 15km. iki stovėjimo aikštelės. Iš čia pasileisime į nesudėtingą žygelį pėsčiomis link vietinio krioklio. Takas ves pro miškus, o pasiekus krioklį atsivėręs vaizdas leis suprasti, kodėl šią vietą vietiniai seniai vadina “Mongolijos Šveicarija”. Žalios pievos, masyvūs miškai ir snieguotos viršukalnės – toks peizažas tikrai palies kiekvieno dūšią. Šią naktį apsistosime vietinių kazachų jurtose.

Papusryčiavę sėdame į mašinas ir vykstame apie 170km. į Sagsai miestelį. Šis miestelis yra nomadų, medžioklei pasitelkiančių erelius, gimtinė. Tad ir mes šiandien aplankysime “erelių medžiotojo” šeimyną ir iš arti pamatysime jų medžioklėje naudojamus paukščius. Šie ereliai yra apmokyti medžioti triušius, lapes, vilkus ir net laukines kates!
Jurtos Sagsai  taip pat puošnesnės – vietinės moterys skiria nemažai dėmesio jom dekoruoti. Tuo galėsime įsitikinti ir mes patys – apsistosime jose.

Šiandien pasistiprinę vėl sėsime ant arklių ir josime drauge su „erelių medžiotojais“ iki netoliese esančio kalno. Čia jie mums parodys, kaip treniruoja erelius medžioklei, kaip juos atsišaukia, o tie, kas norės pabandyti palaikyti erelį patys, o galbūt net atsišaukti erelį iš dangaus – tikrai turės progą. Turėsime galimybę užkalbinti medžiotojus asmeniškai, paklausti dominančių klausimų ar tiesiog nusifotografuoti. Dienos pabaigoje būsim pakviesti praleisti vakarą su vietiniais nomadais – pasiklausyti jų tradicinių muzikos instrumentų ir dainų, tūkstantmečius skambančių šiose teritorijose. Nakvosime šią naktį taip pat jurtose.

Atsisveikinę su nomadų šeima išvyksime iki Ulgii miestelio, kuriame ir prasidėjo mūsų nuotykis. Po kelių valandų pailsėję išeisime pasigrožėti miesto panorama nuo „Draugystės kalvos“ (Friendship Hill), taip pat aplankysime vietinį turgų, kuriame galėsime įsigyti siuvenyrų ir užsuksime į čia esantį muziejų. Šiandien palapinėse jau nenakvosime – pavakarieniavę restorane grįšime į vietinį viešbutuką, kuriame šią naktį ilsėsimės.

Papusryčiavę nuvažiuosime iki Ulgii oro uosto, kuriame sėsime į vietinį lėktuvą skrydžiui į sostinę. Čia mūsų lauks privatus pervežėjas, kuris pasirūpins, kad saugiai pasiektume užtarnautą poilsį Ulanbatare esančiame 5* Kempinski viešbutyje. Tie, kas dar turės jėgų galės kartu su žygio vadovu patyrinėti sostinės gatveles ir vietines pramogas.

Pasikrovę įspūdžių ir susiruošę daiktus skrendame atgal į Lietuvą.