Laugavegur žygis Islandijoje

Šiandien keliamės anksti, nes 7 ryto jau gaudome autobusą, mus vežantį tiesiai iki Landmannalaugar (dažnai vadinamais „Spalvotaisiais Kalnais“). Išsigąsti nereikėtų – 3 val. laiko skirtumas su Islandija mums pagelbės išvakarėse anksi užmigti, o šiandien – anksti atsikelti:)
Šiandien žygiavimą iškeičiame į susipažinimą karštose versmėse – natūralios karštos versmės, kadaise moterų naudotos rūbams skalbti, dabar padės šiltai vieniems kitus pažinti prieš savaitės trukmės nuotykiui prasidedant! 🙂 Kam jau labai norėsis apšilti padus – Landmannalaugar ras skirtingų atkarpų, trumpesnių dienos žygių. Čia taip pat apžiūrėsime seną mokyklos laikų autobusą, atgimusį kalnų žygeivių krautuvėlės gyvenimui, suvalgysime pirmąją vakarienę kartu ir praleisime pirmąją naktį palapinėse kalnų papėdėje Islandijoje!

Pirmasis rytas kalnų apsuptyje! Pirmieji paruošti pusryčiai, pirmieji įspūdžiai po nakties stovyklaujant. Šiandien nusimato netrumpa diena, tad pradedam anksti ir leidžiamės į kelią.
Mūsų takas ves per islandiško peizažo ikona tapusius „Spalvotuosius Kalnus“ bei senus lavos laukus. Kraštovaizdį suformavo jį tūkstančius metų supę aktyvūs vulkanai – iš čia ir senos lavos laukas, kurį kirsime šiandien; ir įvairias spalvas kalnam suteikiantys mineralai. Vieta geotermiškai aktyvi, todėl daugely vietų matysime rūkstančią žemę, o sieros kvapas neleis užsimiršti, kad esam Islandijoj!
Kylant aukštyn ir artėjant prie pusiaukelės atsiras sluoksnis sniego, patikinantis, jog beveik pasiekėme aukščiausią žygio tašką (1140 m.), o taip pat ir Hrafntinnusker kalnų trobelę. Orui leidus čia trumpam stabtelsim atsikvėpti ir užkąsti, o tada tęsime žygį nusileisdami kiek žemiau. Esant geram matomumui besileisdami žemyn išvysime ne tik kvapą gniaužiančią ežero Álftavatn panoramą, bet ir horizonte esančius ledynus.
Sunkiausią Laugavegur žygio dalį jau įveikėme – nuo čia – tik lengviau:) Kirsime pirmąją žygio upę ir čia mūsų lauks antroji suplanuota stovyklavietė. Stovyklavietėje yra mini bariukas ir šiltas dušas.

Šiandienos kraštovaizdis labai skirsis nuo vakarykščio. Pirmąją žygio dieną turėję kiek sunkesnę – šiandien neskubėsime. Susipakuosime palapines, papusryčiausime ir nusiteiksime lengvesnei žygio dienai.
Pradžioje aplink bus nemažai šaltų upių, tad ir gamta žalesnė, gal net ir vieną kitą gėlytę pamatysime:) Vis tik kojas sušlapus – Bláfjallakvísl upę kirtus, įžengsime į Mælifellssandur „juodojo smėlio dykumą“. Čia neretai keliautojams tenka patirti smėlio audras, o audrai nepasirodžius, nevienas pasijunta kaip mėnulyje – aplink nebelieka jokios floros, o nutilus išgirsti tik vėją, nepaliaujamai barstantį juodąjį smėlį aplink. Šia dykuma žygiuosime apie 10km iki Emstrur stovyklavietės. Vietą išduos tolumoje matomas Mýrdalsjökull ledynas.

Sunku atsirinkti, kuri diena šioje kelionėje gražiausia, bet pradėti dieną kertant Syðri-Emstruá upės tarpeklį, besilaikant už šalia kabančių grandinių – tikrai nepaliks abejingų. Vienus pakerės greta esančio ledyno įtaka peizažui, kitus užkabins nuotykio atmosfera atsargiai renkantis žingsnius kertant tarpeklį. Kurį laiką judėsime palei Markarfljót upę. Stabtelėsime užkąsti ir atsikvėpti pusiaukelėj.
Mūsų laukia paskutinis nuotykis prieš įžengiant į Þórsmörk – Pronga upės kirtimas. Nors jau būsime kirtę kelias upes prieš tai, o Pronga nėra gili, tačiau ji išsišakojusi ir labai akmenuota, tikrai išbandys mūsų kantrybę žengiant paskutiniuosius kilometrus iki pasiekiant stovyklavietę Þórsmörk slėnyje:) Oficialiai šioje vietoje Laugavegur žygis ir baigiasi.

Šiandien žygiuosime Fimmvörðuháls taką. Ši diena daugeliui palieka didžiausią įspūdį! Kartais sunku patikėti, kaip į nepilną 25km atstumą gali tilpti ir praėjimas tarp dviejų ledynų, ir ugnikalnio užmatymas, ir 26 kriokliai (taip, taip, šiandien praeisime 26 krioklius!) Bet tokia ta Islandija, tad savo žygio maršrutą užbaigsime su trenksmu:)
Diena lengva nebus – pradėsime anksti, kad nereiktų skubėti. Mūsų takas kils aukštyn, o po poros kilometrų, kertant siaurą kalnų keterą (su šypsena vadinama „katės stuburu“ – Kattarhryggur), miegai labai greitai išlakstys. Išsigąsti nereikėtų – kiek atsipūsti leis lygesnis ir ramsesnis takas. Kirtus dar vieną siaurą keterą (čia pagelbės gretimai pritaisytos grandinės ir trosai), prasidės pelenų laukai ir jaunieji Móði ir Magni krateriai, susiformavę 2010 metų išsiveržime – čia turėsime progą dar kartelį pasijusti, lyg mėnulyje:) Šioje žygio dalyje galime tikėtis sunkiausių oro sąlygų, o judant tarp dviejų ledynų čia bus ir sniego, ir purvo, ir pelenų dangos. Vis tik sunkiausia dalis – įveikta, prieisime pusiaukelės kalnų trobelę, kur, oro sąlygoms leidus, stabtelsim atsipūsti ir užkąsti.
Toliau kiek atsikvėpsime žygiuodami žvyrkelio danga, kuria karts nuo karto į kalnų trobelę vežami maisto produktai. Vis tik ilgai šiuo keliu neisime – likę 8 km., tai vadinamasis „Krioklių Kelias“. Žygiuosime kanjono viršumi ir praeisime vietomis didesnius, vietomis mažesnius krioklius, palėta besileisdami žemyn. Šiandien jau įveikus kalnų keteras, pelenų laukus ir ledynus, ši vieta gali pasirodyti lyg oazė – žalia, pilna gyvybės ir tėkmės.
Žygį baigsime prie Skogafoss krioklio, daugelio keliautojų dažnai lankomo Islandijoje, o kad nuotykių maža nebūtų, po žygio judėsim ne atgal iki Reykjaviko, o keltu persikelsim į greta esančią salytę – Vestmannaeyjar, kurioje nakvosime.