Marokas – Atlaso kalnai rudenį

Kelionę pradedame Imi Ouglad kaimelyje (1 300 m), kur mūsų laukia vietinė komanda. Žygiuojame per Tizi l’Bour perėją (1 500 m), leidžiamės pro Imsker kaimelį ir kylame į Ousertik slėnį (2 200 m). Lapkritį slėniai dar žali, medžiai nusidažę rudens spalvomis, o ore jaučiamas artėjančios žiemos gaivumas. Nakvynė kalnų namelyje.

Šią dieną kopsime iki Oukaïmeden (2 600–3 200 m) – aukščiausio slidinėjimo kurorto Afrikoje. Kalnų šlaituose galima išvysti senovinių petroglifų. Lapkritį čia gali pasirodyti pirmasis sniegas, todėl išvysime gražų kontrastą tarp baltuojančių viršūnių ir dar rudens spalvomis nusidažiusių slėnių. Vėliau per Tizi n’Addi perėją (3 000 m) leisimės į Tacheddirt (~2 300 m) – vieną aukščiausiai gyvenamų kaimų Maroke.

Žygiuojame per Imnane slėnį, kur berberai augina miežius ir vaismedžius. Lapkritį laukai jau nurimę po derliaus nuėmimo, tad kaimai atrodo dar ramesni ir autentiškesni. Užkopę į Tizi n’Tamatert perėją (~2 300 m), išvysime įspūdingus vaizdus į abipus plytinčius slėnius. Vakare nusileisime į Imlil (~1 800 m).

Kelias vingiuoja Mizane slėniu pro Aremd kaimą. Vėliau pasieksime baltą Sidi Chamharouch šventovę (~2 350 m). Nuo čia prasideda statesnis kilimas iki Toubkal prieglaudos (~3 200 m). Šiuo metų laiku kalnuose oras gaivesnis, vakarai vėsesni, tad pasijunta tikra kalnų atmosfera.

Anksti ryte pradedame žygį į aukščiausią Šiaurės Afrikos viršūnę. Lapkritį viršūnėje dažnai pasirodo sniegas, o vėjas gali būti žvarbus – tai suteikia žygiui dar daugiau tikro kalnų iššūkio. Pasiekus viršūnę atsiveria plati panorama: šiaurėje – Marrakešo lygumos, pietuose – Sacharos horizontas. Nusileidžiame atgal į prieglaudą.

Po pusryčių  grožėdamiesi kalnų peizažais ir stebėdami vietinių gyvenimą leidžiamės į Imlil (~1 800 m). Iš Imlil vykstame į Marakešą, vakare laisvas laikas.

Vykstame į oro uostą. Kelionė baigiasi, bet prisiminimai išlieka: rudens spalvos slėniuose, pirmasis sniegas viršūnėse, ramūs berberų kaimai ir jei orai leis užkopta Toubkal viršūnė.